Tau pasakyti noriu daug,
Bet žodžių nerandu...
Todėl prašau tik vieno – lauk,
Nutūpsiu – aš skrendu.

Kol kas erdvė besvorė, vėjas
Vis blaško atskirai mintis –
Per daug drabužių – lyg siuvėjas
Nuolat dygsniuoja man viltis.

Kai nusirengsiu nuogas, nuogas –
Aš atsistosiu prieš tave.
Matysi – randas, o ten – spuogas –
Jis saugo pūlinius narve.

Neišsigąsi? Nepabėgsi?
Gal apsinuoginsi ir tu?
Paduosiu ranką – mudu lėksim
Kaip dangumi žeme kartu.

Žinok, bus karšta, bus ir šalta,
Tačiau mes būsime laisvi.
Siūtus iš abejonių paltus
Lai dėvi rudenys gelsvi.

Juk supranti kuo viskas baigias –
Drabužiai plyšta. Ne laiku
Nukrinta Ievos lapas. Keikias
Adomas dėvintis fraku.
.................................................

Tau noriu pasakyti daug,
Bet žodžių nerandu...
Jau paltą prasegiau – palauk
Tuoj nusiaunu batus...