Mintys grimzta į sutemas,
Žvilgsnį temdo naktis.
Ar gyventi dar būtina,
Jei atšalo širdis?

Karčios nebylio ašaros
Neiššauks atjautos.
Nuplazdėjusios vasaros
Jau nepasikartos.

Ir gegutės kukavimas
Metų jau neskaičiuos.
Žemės gilų alsavimą
Aš užgniaušiu delnuos.

Upės tėkmę sutramdysiu
Storo ledo pluta.
Tavo džiaugsmo netemdysiu -
Pasiliksiu kalta.