Paniekinta, apmėtyta akmenimis,
Apspjaudyta ir nustumta į šalį,
Tu man vis tiek likai \"Pasaulio mis\",
Tavęs nurungti niekas nebegali.

Aš ant galvos karūną tau dedu,
Erškėčiai, kraujas? - Ne, tai lašas vyno.
Kokių stebuklų kupina gi tu,
Kad tas laimingas, kas tave pažino?