Aš supratau – visur esi,
Visur, kur mano svajos siekia:
Kalnuos, sniegynuos, debesy,
Kur vandenynai nusidriekę.
......................................................

Renku tave po trupinį, po lašą,
Po smiltį, snaigę, žiedlapį žiedų.
Visur tave matau, jaučiu... Miražas?
Bet juk tave visuomet surandu.

Vėjelio dvelksmas tai – prisilietimas,
Žvaigždžių šviesa lyg žvilgsnis iš dangaus,
O saulės tas geltonas apskritimas
Tarytum veidas mylimo žmogaus.

Ir netikėsiu, jei kas nors pasako,
Kad tu tik mano vizija šviesi.
Juk netgi pilkos dulkės lauko tako
Man šnabžda, kad esi, esi, esi...