Iš juoko prtotrūkio,
Iš ašaros dirbtinės,
Apgaulingo melo sakinio,
Maloningo žvilgsnio vedino.
Iš visų pasaulio nuodėmių,
Tylių maldingų prašymų,
Aukso verto pažado tęsinio.
Iš vienintelio gražiausio žodžio,
Gyvenimes džiaugiuosi tyliai,
Ir ašaras slepiu nebyliai,
Po dirbtine šypsena savo.