Nors pušų viršūnėm slenka
Dar naktis,
Aš saulėtekiui atversiu
Vėl duris.

Per rugienas vasara nubėgs
Basa,
Vėlei leisiu vėjui ištaršyt
Kasas.

Ir tegu sau vėtros rudenį
Kvatos,
Vėjas savo pokštus vėl ir vėl
Kartos.