Ne kartą sau tariau – jau baigsiu
Mintis rikiuoti eilėmis,
Taip nesinori, betgi reiktų
Pažvelgti tiesai į akis.

Rašai rašai, minutės bėga,
Žiūrėk, nakties ir nebėra,
Ryte skaitai, truputį gėda,
Kad parašei nei šį, nei tą.

Išmesti gaila – savas vaikas,
Nors ir grubokas jis truputį.
Svarstai, galvoji - bus toks laikas,
Kai „patašysiu“ dar kamputį.

Tik kur tau! Vaikis galvą  kelia,
Per ”Žalią žolę” strykt pastrykt -
Lik sveikas, nuobodus tėveli,
Lekiu pasaulio pamatyt.

Na tai ir kas, kad tetos bara,
O dėdės tampo už ausų,
Lakstyt po pievą būtų gera,
Tik kojos kliūna už kupstų.

Bet va, sutinka švelnią širdį,
Kuri padykėlį priglaudžia.
Varpelių aidas toliuos girdis -
Marškinėlius laumelės audžia.

Žadi žadi, tik viskas veltui,
Mintys vėl krebžda už pečių.
Keliesi kaip uodų sugeltas
Ir kankinies lig paryčių.