Dega popieriai, raitos, liepsnoja
Prirašyti, braukyti, balti,
Juodos plėnys per kaminą joja,
Bet jauti lyg kažko netenki.

Degė popieriai, šilumą skleidė,
Tik vis vieną paliko žvarbu,
Širdžiai keršijo nykstančios raidės,
Apsitraukusiai baimės ledu.

Parašei atviriau ir pabūgai,
Kad liežuviai pikti išvelės,
Tyčiomis paleisti gandų dūmai
Be akių dar ir širdį suės.

Daug į popierių jausmo įkeltum,
Užrakintų giliai paslapčių,
Tik bijaisi, kad ims ir apkaltins,
Kaip įvykusiu vakar faktu.

Žmogaus polėkiui įgimta veržtis,
Skrist fantazijos paukštės sparnais
Ir spalvotais vaizdais pasiremti,
Vienumoj  naktyje sukurtais.

Kai ne viskas iškarto pavyksta –
Parašai, suglamžai ir meti.
Gal sudegintos mintys taip pyksta,
Gal jausmai per anksti užgniaužti?

Dega tiltai iš kortų statyti,
Ką tau būrė jomis pamiršai,
Taip norėtųsi pereit dar sykį,
Bet aplenkia pilki pelenai.