Vėl rytas. Tamsu. Aplinkui tik rūkas
O rankoj kava. Plastmasinis puodukas
Tik trūksta kažko - žiūriu į paletę
Ir vėl mano rankoj žavi cigaretė

Suspaudžiu ją pirštais, tiesiu ligi lūpų
Nebejaučiu nieko, lyg ir nieko nebūtų
Jaučiu tik kaip pirštai po truputi tirpsta
Žavi cigaretė patenkinta smilksta

Ir kūnas susmunka. Aš ištiesiu kojas
Galva man apsvaigus. Į atlošą tvojas
Akis aš užmerkiu ir žiūriu į tamsą
Kai dvi cigaretes sušoka man valsą

Žinau, nesakyk. Nuvarys tai į kapą
Bet kodėl negaliu? Juk aš dievinu kvapą
Kvapą savo plaukų ir tų pirštų galiukų
Kvapą lūpų, gerklės – kofeino puoduko.