Nors pagonė esu
Nors pagonė esu, o Dievybe,
Būk pagarbinta amžiuos kurta--
Brėžia pusnys kraujuojančią ribą,
Pasimetusi blaškos karta--
Tyli aukuro dūmas sunkusis,
Tyli šerkšno prigėrus naktis--
Ar tie akmenys slenksčio kam skųsis?
Užpiltų šulinių pilnatis
Virš šventųjų miškų sukalena
Žibuokliuojančiu aidu vilties--
Vai nubrisiu į vienkiemį seną
Pasimelst ąžuolams iš širdies,
Nes pagonė esu...iš tikrųjų
Jau ir tie ąžuolai nukirsti--
Aš suvėriau tik ašaras skujų--
Visokiausi rožančiai šventi,
Nors pagonė esu, o Dievybe...