Vėsa gaivutė
rudenėlio rytą
nubėgo lapais purvinais
Ak! Praviras duris
ir langą pradarytą
skubėjo uždaryt
švelniais delnais
Tik pabučiavus
šaltą nosį
ir rausvą žandą,
miegantį šalia
sušilo ir nurimo varvanosė
į židinį užsižiūrėjusi vėsa.