Žvakės šviesoj efemeriškai sudega laikas.
Tylą drasko metalo dejonės kely.
Mes be galo seni ir mes amžinas vaikas,
Gimę čia ir be galo toli.
Vėl klasta tarsi prarasto Rojaus žaltys
Niūrią valandą siūlo mums prakeiksmo vaisių.
Kas šiame Ariadnės kelyje neklys,
Kas aplenks šitą prarają baisią?..
Ieškai žvakės šviesoj tyro dieviško prado.
Degina atsakas tavo nuogas rankas.
Daugel sielas ir kūnus prarado,
O paguodai vis šaukia:
O kas?..