Ilgai tau nerašiau.
Norėjau.
Deja, išdrįsti negalėjau.
Maniau nerasiu žodžių tinkamų
Išreikšti tam, ką aš jaučiu.

Jaučiu aš šėlstantį vulkaną.
Geriau pamąsčius, uraganą.
Jis viską suplaka glaudžion vienovėn
Ir jungia mus tiktai glamonės.

Girdi, kaip dusliai manyje vis tvaksi
Keli tiksėjimai neapskaičiuoti?
Girdžiu, kaip tavo kūnas žagsi
Kažkam pradėjus jį keiksnoti.

Kažkas tas tai gal aš, gal jis -
Ant sienos kabantis šventasis.
Nejaugi niekas man nepasakys
Ką jaučia mano mylimasis?

Bet nesvarbu, svarbiausias tu,
Ritmingai dūžtantis diena, nakčia.
Nors gal ir tai gan banalu -
Aš būsiu jam pradžių pradžia.