Dar vienas judesys ir
Paskutinę šilko skiautę
Nusegusi numesi
Ant prišnerkštų grindų
Žibintų šviesoje tu lyg žaizda
Išnirusi iš kiauto
Per tavo skaudulį
Gašliu godžiu žvilgsniu brendu

Jau įpratai kas vakarą
Už šlamančius šypsotis
Visi kažką parduodam savo
Už grašius
Tu kūną kitas sąžinę
O pinigas besotis
Praryja meilę
Viltį ir sparnus

Kasdien mes lekiam
Akmeniniais labirintais
Įprasminti būties
Išplėšti dalį grobio
Kaip buvo taip ir liko
Turėti instinktas
Nevaldus nei išminčiai
Nei kryžiaus žodžiui

Ji danguje skaisčiausioji
O žemėje kekšelė
Jau pažabota
Dar balnakilpėm suplieks
Gašliai raitais nuoga
Kas vakarą sukies šioj karuselėj
Lėle bejausme
Neturinčia širdies

Lemtis be gailesčio užspaus
Būties ugnelę trapią
Net nesuvokusią
Kam ji čia plevena
Pabirę rožės žiedlapiai
Ant asfalto šlapio
Sutryps be gailesčio
Absurdo balaganas.

Išrinks genomą ir klonuos
Labiau  pritaikytą absurdui
Be kaprizų isterijų
Ir nuotaikų kaitos
Neone blėsta saulės spektras
Ir mėnulis liūdnas
Formą galbūt bet kas gi
Tavo sielą atkartos