Iš kur keliaujam nieks nežino,
Nuogi išlipom tarpinėj stoty,
Čia gavom vardą, priedo kryžių,
Kurį kentėdamas neši.

Ant žemė nužengiam be nieko -
Nė vieno lašo praeities.
Per ribą pereinam, paliekam,
Paklusę įsakui lemties.

Save įvardijam kūrėjais,
Bet kūriniai, matyt, menki.
Tiek daug padaręs čia turėjai,
Tik tuščiomis atgal grįžti.

Bevertėm lieka mokslo žinios,
Vaikystėj žodžiai išmokti,
Ir kam mus motinos augino,
Jeigu išeinam vieniši!

Painios būties prasmės įminti
Dar nepasisekė lig šiolei.
Kodėl ir kam turėjau gimti,
Žvaigždės neklausė mano norų.

Gal mes išeidami pareinam -
Ateinant, užveriam duris?
Gal mainomės, gal nesimainom,
Kai kartais tampame gyvi.

Kas bus - lai bus, aš čia nekaltas,
Jei vėl paikystę parašiau.
Gal buvau juodas, dabar tik baltas,
Net šios tiesos nebežinau.