O žodžiai, žodžiai
liejosi, plyšo,
kaip arterija žaizdoj,
tryško fontanu
ir jau neįmanoma
buvo - stabdyti,
tik gerklę - užspausti.
Žodžiai galingi
glostantys, žudantys.
Žodžiai - rauda,
kaip gervė laukuose,
kaip kregždė
prieš lietų
neriantys tiesiai į
širdį,
į sopulį
saulėlydžiu išsilieję,
lietaus lašais
raudoję,
nesustojo, nesustabdė
nieks.
Žodžiai riaumojo
sąžinės priekaištu,
išpažintim klūpojo,
saulės zuikučiais
giedojo
rojaus giesmes,
pragaro liepsnas
laižė, - mirštančio
lūpas,
glostė galvas,
kaip ežius-
meilės spyglius.
Žodžiai,
och tie žodžiai,
kaip burtai...
nusipurtyt, numest
negirdėt,
birželio liūty
rankas maldai
sudėt ir...
tylėt...tylėt...