Iš tavo rankų man byrėjo duona,
o aš į delnus tau rinkau snaiges.
Tu pasakei – nereikia, jau raudonos
nuo šalčio mano rankos, jau pakaks...

Į dešinę mažas, į kairę – dideles sudėjau,
ir buvo sklidini mani delnai,
o tavo duoną žarstė vėjai,
nesurinkau, ir teko grįžti alkanai.

Iš tavo rankų duona man byrėjo...
nesulaikyti laiko traukinių.
Ar tu žinai, tik šiandien pastebėjau –
kišenės mano pilnos duonos trupinių...