Mano vyras
Plastilino dantimis –
Jis išsišiepęs kratosi prieš saldainius miniatiūrinius.
Ir godžiai išsižioja
Už bruknės tyrelę.
Jo kojos nuo šalčio
Tikėjimo batuose
Dar apvyniotos laikraščio skiautėmis,
Su astrologinėmis prognozėmis
Praėjusiai nakčiai.
O plaukai, o jo mielos šiaudinės antenos...
Morkų sultimis nuspalvintos
Ir sudėliotos pagal mėnulio formą
Šiam rytui.
Tik jis porceliano nagais
Moka atverti mano taupyklę,
Išmesti centus negaliojančius.
Rytus ir vakarus jis praleidžia
Gegutės lizde.
Kasdien po vieną minutę
Mano delne juokias.
Jis moka žaisti šachmatais,
Vietoj karaliaus pats atsistoja.
Moka suverti karolius
Iš sniego nešiojamo.
Tupėti pavėsyje neleidžia metro kojos,
Susegiotos griežiančių stiklo žiogelių.
Akys kaip stirniaus,
Saulės blukintos –
Nemoka gražiai pažiūrėti.
Jo kuklūs atsilenkimai
Sudrebina saulės pavidalus.
Jo tylus pasistiebimai
Išmokė tylėti mane.