dėme dangun

nukvipo  ašaros
nakties šešėlyje nebeskaičiuojamų jau
minaretų
ne
atpažįstami
krauju užgimusio
dangum
nutekę vandenys

tavasis kelias

sugirgžda durų vyriai
maldos nebegirdėt
vien aikčiojimas nebylus

balta suknelė
puošiasi
raudoniu

--

vyšnia
pražydo

tik
radaa