dėme dangun
nukvipo ašaros
nakties šešėlyje nebeskaičiuojamų jau
minaretų
ne
atpažįstami
krauju užgimusio
dangum
nutekę vandenys
tavasis kelias
sugirgžda durų vyriai
maldos nebegirdėt
vien aikčiojimas nebylus
balta suknelė
puošiasi
raudoniu
--
vyšnia
pražydo
tik