Skiriu skaudaus likimo jaunystės draugei  M.B.



Ne lietum, o akmenim nulijo.
Skausmingi, geliantys, kieti lašai.
Kaip tą benamę iš namų išvijo,
išgąsdino pikti nakties žaibai.

Diena švininė,debesų paslėpta –
neprasiskverbia spindulys šviesos.
Eini tolyn. Juk taip likimo liepta,
ir kur pasuks keliai, nieks nežinos.

Eini mažutė, nuskriausta, išbarta
tu kaip akla –kas iš tamsos išves?
Ir šilumos prašai –juk šitaip šalta...
Bet nieks aplink neužjaučia tavęs.

Ir kuo gi tu pasauliui nusidėjai.
Ir kokią nuodėmę tu baisią padarei?
Skaudi lemtis tavęs nepagailėjo.
Kodėl? Už ką? Tu to nesupratai.

Padėki, Dieve, nugalėti kančią.
Prašai, kad nesuklupt sunkiam kely.
Maldauji atitolint tą, kas tave verčia
sušalus klaidžioti tamsioj nakty...



2009.