Tos rugiagėlių mėlynumo akys.
Raudonais segtukais susegtos

tvarkingai džiūsta
vėjo myluojamos lopšinės.

O aš bėgu į purpurinį vakarą,
Močiutės skara apsigobusį.

Pasiklydusios pasakos, vaikystė ant kelių.
Ir šnabžda maldos prie medinės lovos.

Apkabintos, suskirdusios rankos.
Pailso.

Angelas be sparnų, didžiausia širdim.