Sustok, akimirka, tavęs meldžiu.
Galbūt pavyks pradėti iš pradžių,
Nuo naujo ryto ir naujos dienos,
Nuo saulės šypsnio, rytmečio rasos.

Lietus nuplaus jausmus ir atgaivins,
Švelnus vėjelis širdį nuramins,
Baltu debesėliu svajonė nusileis,
Lakštingalos giesmė užmigt neleis.

Galbūt dar per anksti padėti tašką,
Nors ne pagal jėgas nešiau aš naštą.
Bet jei ristūną laiką sustabdyčiau,
Laiminga būti aš dar pabandyčiau...