Tai pabaiga, aš pamaniau,
Viršun akis pakėliau...
Laukiau gal ženklo iš aukščiau,
Kažko naiviai tikėjaus...
Ir ėmė degt dangus,
Virš galvos pelenai balti pabiro...
Aš suklupau nebeturėdamas jėgų
Ir praradęs savo vidų...
Dar vis mačiau, akim primerktom,
Siluetus keistus, neaiškius...
O speigas rėžėsi į veidą
Ir negailestingai kūną kaustė...