Išdžiuvo ašara delne
kai pasigirdo ši daina,
užkovojo širdis džiugesys
ir nieks jau jo nesustabdys.

kai melodija pasigarsės
tuoj šokti vėl visi pradės.
nuo šito šurmulio trankaus
tvinkčios žemė ir drebės langai.

nesugrius galbūt namai,
bet šokinės visi baldai.
už lango tysos pilnatis
kai žaibas belsis į duris.

audra pamišusi juodai,
kad jos nepakvietė čionai.
tuoj plyšaus vėjas ir lietus,
jau niekam lengvai nepaklius.

ir, regis, šventė jau baigta,
nes nepakviesta viena viešnia.
išbyrėjo jau lubų tinkai
tokia ta šventės pabaiga.