Rytmetį vėsų
rasa nukritą
un maną runkų,
un maną žundų.
Ir man jau linksma,
man negraudu,-
rasąs lašely
širdęs ramybį atrundu.

Debesys renkas
par visų dungų.
Tegu vėtrąs šėlsta,
tegu audrąs trunkąs,-
mes nepalaisma
vens kitą runkų.