Rytas. Toks metas,
Kai viskas trapu ir viltinga
Kai dar miega vaikai
Ir paveikslai ant sienų...
Dar neskilęs dangus rytuose
Ir saulėtekio kraujas
Nedažo blakstienų.
Dar niekas neprarasta,
Niekas neatrasta,
Tik srovena per širdį
Mūsų laikas.
Ir lūpose žodis užgimęs
Nubėga į tolumą...
Aušta tylai, iš lėto.
Pamažu išsislapsto sapnai
Ir sekundė blausi
Užgesina žvaigždes,
Kol skaidrus lango stiklas
Laukia saulės
Šviesaus patekėjimo...