Kol atnešama mėtų arbata

Vėjų draskomos, juodu rašalu aplietos,
gatvėse blaškosi suglamžytos dienos.

Balta.

Dangus užsikrėtęs žiovulišku liūdesiu
begėdiškai užkrečia kiekvieną.

Įžūlu.

Žydi mylimo chrizantemos ir smėlio dėžėse
statomos pilys.
Pilka ramybė.

Berniukas pilkais pieštukais
Spalvino medžius, nulūžo
trumpesnis, apsiverkė.

Graudu. Lietus viską nuplaus.

Besiskverbiančią tylą nutraukia
Šaižus metalinis rokas.

Štai elgeta mažais žingsniukais
traukia klibantį, pasiutusiai
dardantį metalinį vežimaitį.

Sako, eina į šviesų rytojų.
Sako, ten saulės spinduliais
byra dangus.
Ir duonelės, ir vandens,
Ir parūkyt yra. Elektra nebringus.

Žmonių kalbos.
Šviesus rytojus.

Užverda arbatinukas, trys šaukšteliai cukraus
Į langą barbena lietus.
mėtų arbata