Virš naktinių žibintų šviesos,
Virš tylos keisto, blokinio miesto
Naiviai ieškau tiesos prarastos,
Nors atrodo, kad nieko neieškau.

Ir gatvinio pilkumo narve
Ieškau saulės (tarytum ji būtų),
Ir speiguotam žiemos vakare
Dar žaviuosi, sustabdžius minutę.

Uždarau ją į saujas abi
Ir džiaugiuosi, jog aš čia karalius.
Skuba žmonės, praeiviai pilki,
Skuba miestas ritmingai pro šalį.

Mane saugo jaukus žavesys,
Nors ir saujoj - tik ašaros lašas...
Aš turiu sūrų skonį savy,
Aš turiu savo tylų miražą.