Koks skausmingas laukimas vienatvėj žvaigždžių,
Tartum paukščio ant delno nutūpusio.
Tiksi laikrodis – aidą tik žingsnių girdžiu.
Skonį kartų jaučiu ne vien lūpomis.

Lyg pelynas lauke, lyg tamsa už langų,
Lyg akmuo įkritęs į šulinį.
Girgžda rūdys po kojom vilties pasagų
Forma tapo svarbesnė už turinį.

Išsklaidyk svajones tartum vėjas rugius –
Kas, kad šaknys giliai jų įaugusios,
Nebelauk, nes vienatvė galiausiai užgrius.
Jūroj saulė pradingo įraudusi –

Ji nuskęs laukime. Bet nebus jau žvaigždžių.
Nebėra juk ant lapo baltų paraščių...

Tiksi laikrodis – aidą tik žingsnių girdžiu...