Gyvenimas prabėgā ne dykai,
Va, turtų užgyvinta nemažai.
Nu gi  ir skausmā buvā ne retai,
Ale ne raĩk`  jį minavōt‘ dažnai,
Ne dykai, vai ne dykai.

Visų švinčiausias turtas,- tai laisva
Gimta šalālā mānā Lētuva.
Až jų Baltijas kely stāvėta
Ir brālių krauju skaudžai mākėta,
Ne dykai, vai ne dykai.

Ā untras turtas tai , brungioji, tu.
Dēl tavy žādelių daug dēliota,
Daug žadėta , ne visad` tesė`ta
Ir sužeĩsta širdimi mākėta,
Ne dykai, vai ne dykai.

Mieliausias turtas - tai vaikai
Ir anūkėlių ālasā aidai.
Tebūna šviesūs tiesūs jų keliai,
Tegu gyvena ānys ne dykai.
Ne dykai,vai ne dykai.

Ā  pinigai,- jų visad  par mažai.
Dirbta daug, kai kas yra sukurta.
Ažu tai tiktai galai sudurta
Su galais vien vargeliais dideliais,
Ne dykai, vai ne dykai.

Ne dykai žemēlā ši mylė`ta,
Ne dykai sodų žedais dabinta,
Ne dykai visiem gyvint‘ linkėta,
Ne dykai dainelan tai sudėta,
Ne dykai, vai ne dykai.

Pastaba:
Ne dykai – ne veltui, ne tuščiai