Aš nežinau, kodėl esu
pasiutus lyg vasario vėjas,
kodėl man linksma ir smagu,
nors jau viduramžis artėja.

Džiaugiuosi, kad galiu mylėt,
nekęsti, pykti, juoktis, siausti,
gal kažkada reikės tylėt...
todėl prašau dabar nebausti.

Pamokslai mano galvoje,
deja, labai trumpam išlieka,
todėl nevarkit dėl manęs
ir nesakykite man nieko...