Jau išverkiau visas akis,
Bet ašaros riedėti nenustoja
Ir verksiu tol, kol jos išdžius,
O širdis suakmenės.

Aš verksiu...
Dar tūkstantį kartų verksiu,
Bet ašaros jau neriedės,
Jau nebebus naivių svajonių
Ir saulė, ir dangus
Jau nebebus tokie kaip visada.

Tik šaltu ir tuščiu žvilgsniu
Gluminsiu kitus.
Kentėdama jausmų stokos,
Jau nebeturėsiu ko prarast.