Mažas saulės spindulėlis
taip saldžiai miegojo.
Jo lovelė –debesėlis
jį rūku užklojo.

Bet saulelė, jo senelė
iš miegų pabudo.
Kelkis, ar girdi, sūneli,
jau visi sujudo.

Tik pažvelki, anūkėli,
pro langelio kraštą.
Ar matai? Ledinės gėlės.
Tai jau šalčio raštas.

Teks tau leistis į kelionę.
Aš nutiesiu tiltą.
Šilumos pasėk glamonę
žemėj, kad sušiltų.

Sėjo šilumos glamonę
saulės spindulėlis.
Baigėsi žiemos šelionės,
tirpo šalčio gėlės.

Iš to džiaugsmo debesėlis
ašarėles liejo.
Kur keliavo spindulėlis,
žemė sužydėjo.

Šypsosi danguj saulutė.
Džiaugias spindulėlis.
Neša vėjas mums žinutę –
jau pavasarėlis.