Pradūrė dangų
    laivo burės ir
saulė
        horizontu
                       ritas

šaukiuosi Dievo,
    kur jo rankos, kai
plonas siūlas
        teptuku tapytas

pavirsta kaspinu ir
     bando šviesą smaugti,
bet per vėlu
   gana
malonės laukti
---
Ir rieda saulė
      horizontu, o
laivo burės dangų
              smaigsto

Dievuli mano, tebūnie
naktis pasauly,
        juk burės ją
   be galo mėgsta