Deduosi žinanti ir pakuliniais žodžiais
Imuosi tvarstyti jausmų žaizdas,
O mūsų sadomazochistinė būtis
Dejuoja, alpėja ir keikias.
Baigties netrokštu.Nei tavos, nei savo,
Todėl minutei užsitęsus tylai
Metu bet kokį žodį ir vis į tavo pusę.
Kiek kartų pasiuntei velniop - vis nenusimetu.
Kliūnu žvilgsniu, rakštėju buityje.
Iš negyvenimo prirankiojusi pakulinių žodžių
Imuosi tvarstyti jausmų žaizdas,
Kad jos patvirtintų skausmingą abejonę -
Būvam? Pūvam?