Aš stoviu kryžkelėj
Suglumusi:
- Kuriuo keliu pasukt?
Nes to, kuris viliotų
Nematau
Bandžiau eit tuo
Kur juokėsi vaikystė.
Kiek beieškojau-
Jos nesuradau
Išmėtyti,sulaužyti
Žaislai,
Ir piešiniai išblukę
Ir smėlėti.
Ir gelsta nubyrėję
Pumpurai,
Kurie turėtų jau žydėti.
Bandžiau kitu keliu
Jaunystę susirasti,
Bet veidrodžiai
Iš juoko kambarių
Iškraipė ją,
Tarytum kreivą medį,
O išsitaškiusi dažų
Paletė,
Jaunystę mano
Perbraukė juodai.
Ir stoviu kryžkelėj
Be žado ir vilties,
Nes kelias man belikęs-
Vien lakusis smėlis.
Aplink akivarai juodi.
Tamsa nakties.
Ir priekyje
Nei menko žiburėlio.