Ten toli, vai toli už kalnelio,
Rymo beržas prie tako nykaus.
Apsigaubęs žiemužės skarelėm
Laukia, dairosi saulės ir šilumos.

Ko dairais berželi, vienišas prie palaukėj,
Kai snieguolės audžia patalą laukams?
Pasigauk, mažytę snaigę baltą, purią
Ji apglėbs tavąsias liaunas šakeles.

Ant šakelių tavųjų  sutūps, pasisups
Lyg sūpuokles  vėjas, kels aukštyn, žemyn.
Baltas, siautulingas pūkas išretėjęs
Dar užklos eglužę, pamiškės namus.

Neliūdėk, berželi, tau, žiemužė seka
Pasaką gražiausią su pūga kartu,
Kaip našlaitės pėdos likdavo palaukėj,
Brendant  išdabintu pūko takeliu.

Neliūdėk, neverki, pūko snaigės šoka,
O pūga niūniuoja dainą tau, tik tau, vienam.
Pasigauk su vėju snaigę baltą, purią
Ir sušoksit valsą šąlantiems  laukams.