iš imažinisto vaikystės
baltus rūbus džiovė motina vėlai
prietemoj paraudo vėjo paakiai
jau išmoko mėnuo ežere spindėt
ir pradėjo šnypšti rūkuose žvaigždė
mamai buvo liūdna su manim deja
klevui tarsi tėvui paliko ji mane
aš sode alyviniam mamą pamiršau
ir mėnulio spindinčio krūmuose siekiau