iš imažinisto vaikystės

baltus rūbus džiovė motina vėlai
prietemoj paraudo vėjo paakiai

jau išmoko mėnuo ežere spindėt
ir pradėjo šnypšti rūkuose žvaigždė

mamai buvo liūdna su manim deja
klevui tarsi tėvui paliko ji mane

aš sode alyviniam mamą pamiršau
ir mėnulio spindinčio krūmuose siekiau
Vakaris