Svajodama dūmuos iš ryto –
į kaminą varna įkrito.
Nors buvo visai dar balta,
įkrito – išlipo juoda.

Ir gavo pamačiusi šoką,
į pusnį vargšelė įšoko.
Galbūt tai svajonė kalta,
kaip buvo, taip liko juoda.

O jai ir gerai suodinai,
nušalo nagus raudonai.
Apskriejo laukus naujas gandas –
paliko nei varna, nei gandras.

Ir skraido toksai neaiškus,
padangėje paukštis ryškus.
Ir stebisi žmonės pamatę –
lyg gandras, o kerta į akį.