Bespringstąs, atodūsiu užspringęs,
Jau po kovos, jau nelygi baigta.
Nežinau su kuo, iš anksto nuspręsta,
Bežadis ir bedvasis kūnas ringe.

Sakysi, jog žiauri mirtis atslinko
Prie galvūgalio atšipusiu dalgiu.
Kas matė tai, sakyk, meldžiu?
Atslinko tai atslinko ir palinko.

Regėjau moterį balta drobele
Belaikiame sapne ne sykį,
Keistuos sapnuos iliuzijas sklaidyki:
Vėlė pakyla baltąja gulbele.

Kaip netiesa plėšrus aštrianagis sklando:
(Bet ji metus žadėjo ir skaičiavo
Trumpai ir širdį veriamai kukavo).
Nejaugi šitoks melas saugo sprangų dangų?

Bet ne. Laumių, septynetas grakščių:
(Jų rankose dalužė mano sirpo,
Viena iš jų siūlelį gyvą kirpo).
Kodėl žinot mirtingajam šiukštu.

Tai kas gi matė mirtį, atpažino
Iš veido stoto ar drabužių?
Karčios mintys nerimu širdy užlūžę:
Kas drobelę švarią vėlei sugrąžina?