Išgyvendama didžiausius, krizinius Lietuvos šalčius ( naiviai tikiuosi, kad tai baigsis. Ne krizė. O šalčiai), rašau šį traktatą, nes noriu savo nemirtingos patirties išvadas perduoti ateities kartoms. Jų, vargšelių, laukia dar daugiau gamtos kataklizmų, moralinių bei ekonominių klizmų, juk jau dabar ne tik ozono, bet ir ekonominėje skylėje sėdime.
Bet kas, išgirdęs apie šalčius, tuoj pasiūlytų tradicinę priemonę: šimtas gramų vidun ir o.k. Tačiau tai, kaip ir lapinės kepurės bei kailiniai, yra jau įgrisusi, atgyvenusi metodika.  Šalčiai mums atveria naujus horizontus, kuriems pasiekti (kaip ir Europos fondams) reikia naujoviško mąstymo. Savo kailiu ištyriau, kad svarbiausia vis dėlto yra ne išorinė, o Vidinė Šiluma ( toliau vadinama VŠ). Norint ją pažadinti, reikia mąstyti ir įsivaizduoti tokius dalykus, nuo kurių iš karto pasidarytų karšta. Taigi:
Pensininkai ir visi, kam jau artėja ši skurdi užtarnauta būtis galėtų mąstyti apie negrįžtamą „Sodros“ žlugimą  ( kas, beje, atrodo, ir vyksta). Iš karto jiems pasidarytų karšta.
Jaunimui, vis dėlto, nesiūlyčiau galvoti apie seksą. Jiems ir taip seksas yra viską užvaldęs, jis ateina tiesiog negalvojant. Tiesa,  intensyvi dviejų kūnų trintis sukelia šiek tiek šilumos (mūsų kartai fizika buvo privalomas dalykas), tačiau tie du kūnai gali  netikėtai sukurti visai nepageidaujamą trečią kūnelį.... Todėl vaikinai gali  įsivaizduoti privalomą 15 metų karinę tarnybą, o merginos – ką jos veiks, kai tie tarnaus...
Abiturientams nereikės itin lakios vaizduotės. Užteks pagalvoti, kad lietuvių kalbos egzaminas staiga padarytas vien valstybiniu lygiu ( nuo to ir lituanistai išprakaituos), kad privaloma išlaikyti ne du, o dešimt egzaminų ( VŠ pas visus pedagogus tikrai pakils).
Seimo nariai galėtų ( jei pajėgtų) įsivaizduoti, kad Viešpats savo galia nutrenkė juos iš šiltų bei patogių kėdžių tiesiai į šaltos, krizės ( bei daugiausia jų pačių) nustekentos Lietuvos provincijos pakraštį.
Eiliniams dirbantiesiems VŠ sukelti užtenka tik vienos mintelės – jūs staiga netekote darbo. Šis kraupus vaizdinys užkaitintų taip, kad iš vilčių vėl rasti darbą , liktų vien pelenai.
Seksualinių mažumų atstovams siūlyčiau ryškiai įsivaizduoti, kad valdžia ne tik leido, bet įsakė organizuoti paradą ne tik Vilniuje, bet ir provincijoje, ir kuo gausesnį, tuo geriau.
Muzikos mėgėjus įkaitintų šlovingas I-osios vietos Eurovizijoje vaizdas( tačiau čia logiškas protas kužda man, kad peržengtos bet kokios vaizduotės ribos).
Kunigams ( dirbantiems šaltose bažnyčiose ne vynas, o VŠ yra naudingiau) sušildyti užtektų ne dviejų šimtinių, o dviejų stebuklingų žodžių – celibatui galas!
Mus visus labai  kaitintų vaizdai, skatinami nacionalinio lietuvių bruožo ( jį kaip kultūrinį paveldą, reikėtų saugoti bei puoselėti) – kad kaimynas gyvena geriau, kad Seimo nariai uždirba daugiau, kad kitose šalyse šilčiau ir sočiau...
Tačiau maloniausia Vidinė Šiluma užplūsta nuo vieno paprasto, bet kartais netikėto reiškinio – kai kas nors ima  ir tau  mielai nusišypso. Na, o jei ta šypsena priešingos lyties atstovo, tada galima net įkaisti. Ar jūs jau šypsotės?