Šiandien aš sergu, tad man tikrai nėra ką veikti. Todėl sugalvojau pablevyzgoti savo nesąmones. Ir jeigu jos Jums nepatiks, jokių problemų - galėsite tiesiog paspausti tą didelį žalią "back" mygtuką, kuris yra Jūsų kompiuterio viršutiniam kairiam kampe. O jei patiks - che, che... džiūgausiu visą dieną. Nors tiesą pasakius man tampa nelabai svarbu, kad galbūt kažką su savo blevyzgojimais labai supykdau. Ir nesvarbu, kad aš galbūt jomis nieko nenoriu pasakyti pasauliui. Ir nesvarbu, kad jos galbūt neturi prasmės. Bet kodėl po galais, viskas ką aš rašau, turi turėti prasmę? Cha cha.

***

  Tad kaip jau minėjau šiandien sergu. Ir vakar sirgau -  kai grįžau iš mokyklos, kurioje jaučiausi kažkaip keistai, pasimatavau temperatūrą ir pamačiau - 37,6. Cha cha, bent į muzikos mokyklą nereikėjo eiti... Tai va. Pirmas dalykas - aš visiškai neturėjau ką veikti. Antras dalykas - aš turėjau gulėti lovoje. Trečias dalykas - jau buvau perskaičiusi "Silmariljoną", bet jo dar negrąžinau į biblioteką. Tad ką gi man veikti? Nusprendžiau daryti tą patį, ką ir visada - skaityti. Taip, tada beliko išsirinkti knygą iš savo mažos knygų lentynos. Pirma mintis šovusi į galvą - "Saulėlydis". Fui. Ir kaip aš galėjau jį mėgti? Po to pradėjau apžiūrinėti visas knygas - "Haris Poteris", "Samarkando amuletas", "Mirtingos mašinos", "Pepė Ilgakojinė" (cha cha), "Liūtų berniukas", "Eragonas" ir dar kai kas (beje, ar pastebėjot kad aš skaitau kažkokias nesąmones?). Bet tada, o taip, mano akys užkliuvo už... komiksų! Nors ten iš tikrųjų ne komiksai - ten manga. Ir spėkit kokia? Ogi "Drakonų kovos". Man atrodo tai buvo tik kvailas sutapimas, nes kaip tik sekmadienį atsiėmiau iš draugės (o gal pažįstamos?) septintą ir aštuntą dalį. Ir jas buvau spėjusi užmiršti, tad pradėjau iš naujo skaityti, nors vieno puslapio peržvelgimas ir užtrunka tik porą sekundžių. Bet, kai pabaigiau tas dalis, nebegalėjau susivaldyti ir pradėjau skaityti kitas, kurias turiu. Tad šiuo metu skaitau dvyliktą dalį ir mano rezervas jau baigiasi. Gal reikės paprašyti, kad tėtis nupirktų tryliktą ir keturioliktą dalį. Nors viena ir kainuoja brangiau negu dešimt litų.
  Kai skaičiau "Drakonų kovas", man sukilo tiek daug prisiminimų, kad nebegalėjau jų numalšinti. Tad nusprendžiau papasakoti Jums apie savo mėgstamiausią animacinį filmuką. Cha cha, taip, kai aš buvau maža, aš žiūrėjau "Drakonų kovas". Prisimenu net nėjau į mokyklą, kai jį pradėjo rodyti. Bet visada man patiko "Drakonų kovos". Net nebuvo svarbu, kad LNK parodė pirmas dalis, po to "DBZ", po to kažkaip nutraukė, pradėjo rodyti iš naujo ir tik po to parodė "DBGT". Jei ką tai DBZ yra antra dalis, o DBGT - trečia.
  Ir žinot kas yra labiausiai keista? Kad dauguma mano klasiokių taip pat žiūrėdavo "Dragon Ball". Mes - Dragon Ball karta (jei ką aš dabar septintokė ir man trylika)! Aš visada prisimenu kaip vasarą bėgdavau į parduotuvę esančią kitoj gatvės pusėje ir ten pirkdavau tokius pakelius, kuriuose būdavo Dragon Ball guma, tatuiruotė, lipdukas ir kvailas plastmasinis raktų pakabukas. O varge, kiek pinigų išleidau jiems... Nors ir mano brolis pirkdavo tokias nesąmones. Tad mes šeimoje buvom du tokie daunai.
  Bet visada vos tik pagalvoji šiek tiek giliau, iškyla klausimas - kodėl man taip patiko Dragon Ball? Jeigu dabar būčiau bent septyniais metais jaunesnė, tai atsakyčiau maždaug taip "Nes tai geras filmukas". Bet ištikrųjų manau, kad man įtaką padarė ta pati manija. Juk jei mano brolis, jei visi aplinkiniuose namuose gyvenantys brolio draugai (cha cha, aš turėjau tik vieną draugę ir vieną draugą) nebūtų taip pamišę, aš irgi nebūčiau dėl Dragon Ball išprotėjusi. Taip pat didelę įtaką padarė pagrindinis herojus - Songokas arba tiesiog Gokas. Jis toks paprastas, toks mažas, nuoširdus ir teisingas. Taip pat gerai moka muštis. Manau, kad mes tiesiog galėjom susitapatinti su juo. O vėliau, kai jis užaugo ir pasidarė dar stipresnis, mes norėjome būti tokie kaip jis. Tai gan keista tiesa? Turiu omeny, kad Gokas tai vyras, o aš tai mergaitė. Bet tai nesvarbu. Taip pat vienas geras dalykas - humoras. Taip, Dragon Ball tikrai ištvirkęs, bet užtat juokingas. Dar ir dabar skaitydama savo mangą negaliu susivaldyti nesusijuokusi, nors pokštas ir matytas šimtą kartų. Bet pagrindinis dalykas Dragon Ball nėra humoras - tai muštynės. Arba dvikovos. Arba imtynės. Žodžiu, vadinkit kaip norit. Taip pat Jūs galite sakyti, kad tas filmukas skatina smurtą, juk Gokas nesugalvoja kaip išgelbėti pasaulį, o jį išgelbėja kumščiais. Bet ėėė, palaukit,  kai aš buvau maža, man jokio skirtumo nebuvo. Ir nesvarbu, kad gal būt mes įsivaizduodavom kaip kovojam lyg Drakonų kovose. Tiesą pasakius, jei nebūtų Drakonų kovų, aš gal būt nė nebūčiau tapus tokia kokia aš esu. Nors tai ir skamba keistai, bet manau, kad Drakonų kovos man išugdė fantaziją. Juk ją reiktų žiūrint patį kiečiausią animacinį filmuką pasaulyje "Drakonų kovos".
  Nors "Dragon Ball" ir buvo išleistas 1984, o filmukas rodytas gal 1986 - 1996, (šitą ištraukiau iš "Wikipedijos"), o Lietuvoj aš jį žiūrėjai gal 2000 kažkelintais. Be to, ar žinojot, kad dar ir dabar Japonijoj rodo kažkokį "Dragon Ball Kai". Velnias, kodėl aš ne japonė....
  

Ačiū.