Dykuma, dykuma, dykuma –
Kalnai smėlio, kuprių karavanai.
Čia kitaip, čia tėvynė mana,
Čia spalvoti tuštybių paradai.

Įžūlus... ir turi pinigų?
Tu žvaigždė, tu ekrano didvyris.
Tau pakaks išsižiot, pastovėt,
O dainuos tai solistas patyręs.

Nori šokti? Prašau, kodėl ne,
Nors ir kojos nelanksčios, medinės,
Bus kas klipatą scenoj paves,
Tik atverki plačiau piniginę.

Plos už vamzdį ir net unitazą
Tik priseki prie jo etiketę,
Kad „modern“, kad tai nauja ir „veža“,
Nors ir nervins, bet bus netikėta.

Estetika, grožis – paseno,
Jeigu kelnės svarbiau - ten esmė.
Nutapysi be kelnių – bus menas,
Su kelnėm – bevertė dėmė.

..................................................

Gerai tik, kad sodai neklauso
Naujųjų bedvasių šauklių,
Kas metai sukrauna vis gausų
Kalną balčiausių žiedų.

Į skambiausią pavasario šauksmą
Atsiliepia prabudę laukai,
Neužgniaužt tada kylančio jausmo -
Kaip gražu ir kaip žemėj gerai!