Kas išgalvojo žodį meilė,
Apsimetėlė, netikra,
Kuo man kvėpuoti, ką jausti,
Liko širdyje vien tik galingiausia audra.


NE, NE, NE,

  Sunku kvėpuoti,

   Lauk,negaliu kalbėti,

Taip, tu – netikra, šalta,

  Tu kėsinies į mano sielą.


Piktos, tvinktančios šalčiu mano akys,
O širdis daužosi, siaučia su ta audra,
(tik siela viena)
Tarp sudaužytų krištolinių žaislų,
(išsigandusi ir beprotiškai liūdna)
Niekaip negali sudegint,
                      suplėšyt,
                      sunaikint,
Popieriaus skiautės su užrašu „myliu“.

Bejėgės rankos vis krenta ir vis dar lėtai krenta,
I tylą, į amžinybę,
Mano balsas, sustingęs ore, pavirto ledu, patekęs į erdvę,
Sustingo ir negailestingai nukrito, sudužo ir jo nebėra.

Meile,
(jei toks tavo vardas)
(jei taip tu vadinies)
Nesek manęs,
Nekankink, nesikėsink į mano sielą,
Kad ir visur: ore, ant žemės praraja,
Nesikėsink į mano sielą, NE.

Akys – žudikės
                   širdis – išdavikė,
Suduosiu tau paskutinį smūgį,
                   stoju į kovą su tavimi,
Meile,
(jei toks tavo vardas)
(jei taip tu vadinies)

Išsigandusi ir beprotiškai liūdna mano siela,
Be širdies, be vilties, tik su juoda dėme,
Nedrąsiai pakilo, žengė, sužėrė žaislų ir mano balso šukes,
Ir... išėjo, žinodama, kad kelias nesibaigs,
... kad šukės rankų nebadys.

Be širdies, be manęs. Niekada. Daugiau.Negrįžo.
P...a...l...a...u...k...