Nakties išnešiotoja (5)
tyli arbatos kalba su tirštėjančia dienos nuojauta
sugeri paskutinius nakties atodūsius
drobėje dar viena pasilikusi naktis
pasveikini tą kuris gimė drobulės baltumuose
nuleidi uždangą
gimusieji trokšta ramybės
šakose užliūliuotas pumpurų miegas
lauki
lauki dar vieno gimimo
su laiko ir nevilties sandūra
pasiduodi dienai
sukalbi paskutinę maldą nakties
sienos skendi tyloje
tiukšmas bevaisis kuriančiojo pasaulyje
būk pasveikintas gyvenime
trakšteli laužiamos duonos riekė
garuoja prakaitas dailininko nerakintų durų sapnuose
tylus lūpų peršėjimas nepasakyto žodžio atodūsyje
būk pasveikintas kūrėjau
būk