Apsnūdus vakaro alėja,
Jau paukščiai suglaudė sparnus,
Tik aš iriuos tolyn prieš vėją
Į saulėj žėrinčius namus.                                  

Tai priartėju, tai nutolstu
Nuo meile degančių krantų,
Vilties bangom iriuos į uostą,                          
Žuvėdra ilgesio skrendu.

Jei būtų tuščia – neskaudėtų...
Ateitimi aš gyvenu,                                                
Kai karčią ašarą iš lėto
Guldau ant slenksčio ašmenų.

Nieks sapno dar nedovanojo,
Tik žarą įžiebė languos.
Nelyg lopšy mane sūpuoja
Gimti namai savuos delnuos.