Grįžčiau namo,
nors kelias tolimas
toli, toli gimti namai,
kur žydi sodo baltos obelys
ir šnara vyšnios po langais

Lygūs, žali laukai,
aplink, kur akys mato,
dangun  pakyla giesmės vyturių,
o tamsūs  tolumoj miškai
lyg sieną horizonte stato

Kiek daug vandens
Dubysos vingiais  nutekėjo
į tėvo Nemuno plačias bangas
Jaunystė, drugeliu nuskriejo
ir nebegrįš jau niekada.

Sugirgžda žingsniai,
bemiegėm naktimis vis laukia,
namo lange plaukai žili boluoja vis
ir poterius už mus kartodama Mama
sugrįžt namo vis šaukia...

(ir dar kartą pirmą stulpelį)