(Delfio ir kitų interneto svetainių
piktų, neteisingų,  anoniminių komentarų kūrėjams)

Skrenda žodžiai, kaip akmenys skrenda,
Ne iš lūpų, burnos - raidėmis paleisti.
Gali nesislėpti, visur jie suranda
Pagiežos gimdyti, beširdžiai, pikti.

Prie kryžiaus, prie kryžiaus!
Ir sminga į ranką sena, surūdijus vinis.
Kaltės net nereikia, gerumo užtenka,
Jei taikiniu pramogai paverstas jis.

Kitapus ekrano žmogaus nematyti,
Nei vardo, nei amžiaus, nei veido spalvos,
Jauti tik, kad geba tulžimi rašyti
Ir juodinti, juodinti be paliovos.

Žmogau, o žmogau! Kur akis tu padėsi,
Kai tavąją knygą atvers prie visų?
Ką reikš tavo vardas! Garbės neturėsi,
Jei  kitą, nekaltą, apmėtai purvu.

Skrenda žodžiai, kaip akmenys skrenda,
Nors dar akmenys būtų geriau.
Jie galvoj gal paliktų kraujuojantį randą,
Bet širdies nepasiektų, manau.