Laikas prarado atmintį,
Sniegas kelius užpustė –
Dangų nešu lyg akmenį,
Sunkiai brendu per pusnį.

Šaknys nušalo medžio –
Juodas šešėlis klūpo...
Laivą minčių paleidžiu
Ledus nešančion upėn –

Tegul vasarą randa,
Metų rodyklę pasuka –
Viltį turiu lyg randą,
Ateitį – tartum pasagą.