Žiūrėjo jis į dangų,
Tarsį į bedugnę, tik aukštyn
Žinojo ,kad turėtų
Bet sustabdyti to jau nebegali

Ore plazdena baltas paukštis
Lyg vejamas kažko jis skuba
Jis lekia tartum vėjo gūsis
Kažkur, kur niekas jo nemato

Ir nuodemė skaidri lyg vandenynas
Jo plunksnos suteptos krauju
Jis buvo angelu vadintas
Dabar jau - velnio jis vaiku